LAIMINGAS, KAI TYLĄ RANDU
- Valerijus Rudzinskas
- Jun 16, 2020
- 1 min read

Tyliai, tyliai alsuoja vanduo. Atspindy ilsis debesys orūs... Čia ramybę tarp meldų randu, išsipildo čia svajos ir norai.
Akimis tyrinėju gelmes. Jokio triukšmo, tik lengvas vėjelis už parankės pakrante nuves, kur vingiuoja siaurutis takelis.
Ves prie liepto, kur snaudžia žvejai, lyg skulptūros per vasarą – žiemą, kur auksinė žuvelė giliai vandenų sietuvoj tylą gieda...
Saugo tylą nurimęs vanduo. Šios tylos man kaip vandenio reikia. Aš laimingas, kai tylą randu. Tylai mano širdis nusilenkia...
Comments