Trejopi žmonės

Ką daryti, jei Meilės trūksta? Tik mylėti!

Prisimink, kad gyvendamas Žemėje teturi vienintelį pasirinkimą, jei nori bent kažkiek sėkmės. Tai pasirinkimas mylėti! Visų laikų ir visų tautų šventosios knygos sutartinai skelbia, kad žmonijai beliko vienintelis išsigelbėjimo kelias – Meilė.

Tiesa, žmonės yra labai skirtingi, o drauge ir panašūs. Juos gali suskirstyti į tris dominuojančias kategorijas ir neimti per giliai į širdį, jei kažkas per mažai tave myli.

1. Tai žmonės, kurie apsisunkinę vien žemiškaisiais reikalais, buities rūpesčiais, darbais ar planais, nuolat skubantys, neturintys laiko pamąstyti apie Meilę. Jie – žemės žmonės.

Įvairūs senosios ir nūdienos išminties šaltiniai teigia, kad sustabdyti juos gali tik ligos arba nelaimės.

2. Žmonės, kurie yra tarp dangaus ir žemės. Tokiais esame dauguma. Kai kada savo širdį keliame į aukštybes ir trumpomis akimirkomis mylime mus mylinčius, tačiau išlikti pastovioje Meilėje neįstengiame.

Šiai kategorijai atsitokėti padeda neišsipildantys lūkesčiai arba bendravimas su pozityviais žmonėmis.

3. Dangaus žmonės. Jie nėra atitrūkę nuo žemiškojo gyvenimo, tačiau širdyje nuolat trokšta būti atviri Meilei ir ieško kelių, kaip ją savyje auginti. Jie spinduliuoja pozityvą ir gyvenimo džiaugsmą.

Jei viliesi sulaukti šviesesnio Amžinojo gyvenimo, teturi vienintelį pasirinkimą – mylėti.

Meilės galia ir vertė neišmatuojama. Tuo labiau, kad joks žmogus negali pasigirti tobulu gyvenimu. Visi esame skolingi Dievui ir artimui. Kaip padengti skolas? Tik mylint!

Apaštalas Petras ragina: „Visų pirma turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“. (1 Pt 4, 8).

Senojo Testamento Patarlių knygoje sakoma: „Meilė uždengia visas kaltes“ (Pat 10, 12). Į Amžinybę nenusineši nieko, išskyrus Meilę, nes tik ji yra amžina. Apie tai primena apaštalas Paulius laiške korintiečiams: „Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 8).

Kartą dorybingas žmogus vaikštinėjo miesto gatvėmis. Staiga susidūrė su mergaite, vilkinčia apdriskusiais drabužėliais ir prašančia išmaldos. Išvydęs nelaimingąją dorybingasis mintyse tarė Viešpačiui: „Dieve, kaip gali leisti tokį dalyką? Meldžiu tave, padaryk ką nors!“

Vakare žmogus žiūrėjo televizijos rodomas vakaro žinias ir kasdieninę nusikaltimų kroniką. Stebėjo nužudytųjų kūnus ir kenčiančius vaikus. Vėl ėmė melstis: „Viešpatie, kiek čia skausmo! Padaryk ką nors!“

Naktį jam prisisapnavo Viešpats ir tarė: „Aš jau kai ką padariau: sukūriau tave!“

Ir tave Dievas sukūrė, kad mylėtum. Kad būtum mylimas. Kad tavo „džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).