top of page
20180607_212728.jpg

Valerijus Rudzinskas

     Jau daug metų dirbu su įvairiausius rūpesčius patiriančiais žmonėmis. Daugeliui jų nuo mažumės būdavo sakoma: „Tu nevykėlis!“, „Tau nepasiseks!“, „Tu nepasveiksi!“ ir t.t.

     Didžiausias troškimas, kurį nuolat nešiojuosi širdyje, bet kuriam iš šių žmonių tarti: „Tu pats šauniausias!“, „Tau pasiseks!“, „Tu pasveiksi!“

     Apie tai kalbu individualiuose priėmimuose, o taip pat kalbėsiu savo rašytiniuose tekstuose.

     Temos, kurias rasite: psichologija, psichoterapija, dvasingumas, gyvenimo dėsniai, sėkmė, motyvacija, meilė.

vrsimus.jpg

Trumpuose video įrašuose kasdien pateiksime tau mintį, linkinčią, kad pildytųsi tavo troškimai. Ir pristatysime mūsų abiejų sukurtą aromatinę troškimų išsipildymo žvakę.

VR & SIMUS Production Line

Pagrindinis: Quote

Kas griauna tavo resursus?

  • Writer: Valerijus Rudzinskas
    Valerijus Rudzinskas
  • Jan 13, 2019
  • 8 min read

Vasarą, į gražią žydinčią pievą atskrido drugelis. Nutūpė ant gėlės žiedo ir pradėjo kalbėtis su aplinkiniais:

- Koks gilus ir mėlynas dangus, o jame spindi auksinė saulutė ir apšviečia visą deimantinę pievelę, ant kurios ne rasa žėri, o briliantai! O koks oras! Koks oras! Kvėpuoju juo, tarsi uostydamas patį nuostabiausią nektarą! Labai tik gaila, kad mano gyvenimas toks trumputis: vos viena diena ir viena naktis! Todėl aš džiaugiuosi kiekviena akimirka!

Išgirdo drugelį išmintingas varnas ir liūdnu balsu ištarė:

- Aš per ilgai šiame pasaulyje gyvenu. Todėl atpratau kasdienybėje pastebėti nuostabius dalykus. O juk iš tiesų, kad būtų galima kasdienybę pastebėti ir ją vertinti, užtenka vos vienos gyvenimo akimirkos, ypač, kai tiesą sakant, visas gyvenimas ir tetrunka tik šią vienintelę dabarties akimirką! Todėl, drugeli, tu teisus: visuomet reikia savy rasti resursų džiaugtis kiekvienu dabarties mirksniu!


Resursai – tai tavo, mano, mūsų visų savybės, galimybės, gebėjimai, kurių paskirtis – pasitarnauti tavo, mano, mūsų gerovei ir darbuotis tavo, mano, mūsų naudai.


Norėdamas būti sėkmingu, turi daryti kažką, kas atneša tau sėkmę. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad tą „kažką“ privalai atlikti maksimaliai gerai.

„Maksimaliai gerai“ – šiuo atveju nėra galutinis tavo turimų resursų vertinimas. Vertinimai gali būti per daug subjektyvūs. Kas vienam yra gerai, kitam gali pasirodyti blogai. Todėl susitarkime šitaip: daryti kažką gerai reiškia tai, kad tavo veiksmai pasitarnauja tavo paties gerovei. Tavo veikla sukurs rezultatus, kurie tau atrodys visiškai teigiami.


Norint veikti kažką gerą ir gauti teigiamus rezultatus, būtina prieiga prie resursų šaltinio. Jei resursų nėra, arba dėl kokių nors priežasčių šią akimirką jie nepasiekiami, tu paprasčiausiai nieko nenuveiksi.

Įsivaizduok, kad tau reikia parašyti straipsnį. Tačiau šiam tikslui įgyvendinti neturi reikalingų žinių, stokoji įgūdžių, nepasitiki savo jėgomis, trūksta palankių sąlygų, neįmanoma susikaupti. Tai reiškia, kad reikia arba surasti, arba susikurti šiuos resursus, arba atsisakyti rašyti straipsnį. Trečio kelio nėra. Padaryti kažką gerą neturint resursų – neįmanoma.


Pamėgink susivokti, kas griauna resursinę būseną?

Štai keli atsakymai.


1. Negatyvios informacijos srautai.

Kai nuolat skaitai destruktyvius straipsnius, žiūri kriminalines laidas, klausaisi kitų žmonių pasakojimų apie „nelaimingą gyvenimą“, visa tai užteršia tavo smegenis.

Psichologai nustatė, kad, siekiant galvoje atkurti balansą, reikia išgirsti dešimtį pozityvių informacijų. Toks kiekis būtinas, norint pakeisti vieną negatyvią informaciją.


Atsikratyk visko, kas į tavo gyvenimą įneša negatyvą! Nesek socialiniuose tinkluose žmonių, kurie nuolat kažkuo nepatenkinti, kritiški, priekabūs. Neskaityk komentarų po straipsniais, nes ten gerų komentarų nerasi. Net Šventasis Raštas ragina nesivelti į tokius dalykus: „Venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių“ (Rom 14, 1).


Domėkis pozityviais dalykais. Kai jų tavo galvoje susikaups pakankamai, tu pakeisi požiūrį į save, kitus ir pasaulį. Požiūris taps pozityvus.


Neskleisk apie save negatyvios informacijos. Neskubėk visiems pasakoti apie save, vidines ar išorines problemas, ypač santykiuose su pačiais artimiausiais žmonėmis.

Imkime pavyzdį. Kai kurie psichologai tvirtina, kad pasakoti partneriui apie savo neištikimybes – neatleistinas kvailumas. Tokio atvirumo pasekmės dažniausiai tęsiasi visą likusį gyvenimą.


Neskubėk girtis dalykais, apie kuriuos verčiau patylėti.

Viščiukas klausia mamos vištos: – Mama, o mane gandras atnešė? – Taip, sūneli, tik būk geras, tėčiui nesakyk!

Girtis savo meilės nuotykiais pavojinga net draugams, nes šiandien tu pasakoji apie viską „patikimam“ asmeniui, o rytoj blogai miegosi mąstydamas apie tai, kad paslaptį žinote trise: tu, tavo draugas ir visas miestas arba kaimas. Anot Senojo Testamento,

„Per kalbėjimą ateina garbė, per jį ir negarbė!

Žmogaus liežuvis – jo prapultis“ (Sir 5, 13).


Taip pat nesiek negatyvios informacijos iš partnerio. Jeigu tau atrodo, kad partneris neištikimas, neskubėk karštakošiškai jį užsipulti. Galbūt tai netiesa. Galbūt tai tavo partnerio atsitiktinis nuotykis, kurio, be abejo, nevertiname teigiamai. Tačiau tau bus lengviau, jei apie tai nesužinosi. Kartais geriau patikėti nei patikrinti. Prieš užduodamas klausimus, gerai pagalvok, ar nori gauti į juos atsakymus. O prieš pradėdamas audringą romaną, prisimink, kad nuvilioti svetimą žmoną lengva, bet susigrąžinti viską atgal, kaip buvo, neįmanoma.


Prie negatyvios informacijos galima pridėti ir visą tuščios ir beprasmės informacijos srautą, išstumiantį konstruktyvią tavo patirtį.

Tai įvykiai, apie kuriuos skaitei, matei, aptarinėjai darbe, autobuso stotelėje, tavo pamėgti televizijos serialai ar meilės romanai. Visa ši informacija nejučia skatina tave daryti neadekvatyvias ir su realybe prasilenkiančias gyvenimą keičiančias išvadas. Čia slypi rimtas „muilo operų“ pavojus. Šie „informacijos šaltiniai“ tarsi patys siūlosi už tave kankintis, mylėti, nekęsti, žodžiu, jausti. Kas tuomet nutinka? Gyvenimas tampa surogatinis! Surogatiniame gyvenime reali patirtis keičiama neproduktyviais išmąstymais: „Dabar aš žinau, kaip reikia mylėti, draugauti, nekęsti, bendrauti, dirbti“ ir t.t. Tačiau šis „žinau“ nuveda į akligatvį!


2. Žalingi įpročiai.

Visi žalingi įpročiai labai stipriai išsiurbia tavo energiją. Tarkime skaityti negatyvias naujienas – žalingas įprotis. Tinkamai nepailsėti, laiku nenueiti miegoti – žalingas įprotis. Nesveikai maitintis – žalingas įprotis. Tokių žalingų įpročių tikrai netrūksta.

Būtinai keisk juos į pozityvius. Visų iškart pakeisti nepavyks, tačiau iš pradžių mėgink atsikratyti bent po vieną netikusį įprotį.

Šiam tikslui įgyvendinti neblogai padeda keitimo principas: jei ištisomis naktimis skaitei socialinius tinklus, tai vietoj jų pradėk skaityti geras knygas.


Vienas iš stipriausių šiandienos pasaulio žalingų įpročių – susvetimėjimas ir užsivėrimas savame pasaulyje. Taip gimsta vidinė vienatvė. O ji – labai baisus dalykas. Vidinė vienatvė baisesnė už baisiausias ligas. Labai dažnai vaikai simuliuoja ligas, kad tėvai, užimti savimi ir darbu, atkreiptų į juos dėmesį.

Suaugusieji labai dažnai suserga dėl to, kad jų gyvenime trūksta švelnumo, šilumos, ilgų naktinių pokalbių prie arbatos ar taurės vyno, rūpesčio jais. Todėl turi mokytis su kitais draugauti, tausoti santykius, branginti ir saugoti konstruktyvius, pozityvius, tave pakylėjančius ryšius. Prisimink, kad aplink tave yra net 20 procentų labai pozityvių ir gera linkinčių žmonių. Jų pilnai užteks, kad neliktum vienišas. O likusius 20 procentų destruktyvių ir 60 procentų nestabilių žmonių gali drąsiai palikti ramybėje ir neturėti su jais jokių glaudžių santykių.


3. Skolos ir įsipareigojimai.

Apaštalas Paulius perspėja: „Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę“ (Rom 13, 8).

Pažadėjai laiku grąžinti skolą, įsipareigojai kažkam ką nors padėti, atlikti kokias užduotis ar įgyvendinti planus, daryk viską, kad skolas grąžintum, o įsipareigojimus įvykdytum! Antraip jausi, kaip vis labiau ir labiau prarandi savo gyvybinę energiją.

Galima iš dalies tvirtinti, kad skolos ir įsipareigojimai veikia prakeikimo principu. Vos tik peržengsi sutartą skolos grąžinimo ar neįvykdyto įsipareigojimo barjerą, iškart pasileis mechanizmas, kasdien vis destruktyviau paveikiantis tave patį, tavo aplinkinius, tavo veiklą ir visas kitas gyvenimo sritis.

Apskritai, jei nori atstatyti savo energijos balansą, visų pirma pradėk nuo skolų ir įsipareigojimų. Geriau jau kurį laiką pakentėk nepriteklių arba atsisakyk kai kurių idėjų, tačiau grąžink skolas ir įvykdyk įsipareigojimus! Šie dalykai stipriai užspaudžia ir atima begalinį energijos kiekį.

Taigi, pasidaryk sąrašą, kam esi skolingas ir pradėk skolas atidavinėti.

Pasidaryk antrą sąrašą, kam esi ką įsipareigojęs ir pradėk įsipareigojimus vykdyti.

Ateityje stenkis skolų vengti, o įsipareigok tik tada, kai būsi užtikrintas, kad tai, ką įsipareigojai nesunkiai atliksi.


4. Vidiniai ir išoriniai konfliktai.

Vidiniai konfliktai vyksta tuomet, kai nebesusigaudai, kaip elgtis vienoj ar kitoj situacijoj? Nepajėgi savarankiškai priimti sprendimo. Neturi jėgų savęs perlipti. Nesugebi išsirinkti iš kelių variantų. Nežinai, kuo iš tiesų norėtum užsiimti. Trukdo išankstinės nuostatos, fiksuotos idėjos, siauras požiūris, žinių stoka ir daugelis kitų dalykų.


Išoriniai konfliktai vyksta, kai nesutari su kitais žmonėmis. Tai gali būti konfliktas su kaimynu. Konfliktas su draugais, pažįstamais, bendradarbiais. Partnerystės konfliktas ir t.t.

Susitinka dvi seniai nesimačiusios moteriškės: – Mieloji, tu tokia atsigavus, pastorėjusi…

– Ach, aš dabar sulieknėjau! Tu nematei manęs prieš mėnesį. Buvau tokia, kaip tu dabar.

Nesugebant šių konfliktų spręsti savarankiškai, reikėtų konsultuotis, kreipiantis į specialistą arba tiesiog į protingą ir geranorišką draugą, linkintį tau gero. Gana dažnai nuoširdus pašnekesys su tinkamu žmogumi, padeda rasti sprendimus, kaip spręsti vidinius ir išorinius konfliktus.

Be abejo, išorinius konfliktus reikės spręsti su išoriniu pasauliu.


5. Išorinė kritika.

Prieš pradedant kalbą apie kritiką, visų pirma atmintini Jėzaus Kristaus žodžiai, padedantys išspręsti visas psichologines, socialines ir kitas problemas: „Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista“ (Lk 6, 37).

Ypatingai kenksminga artimų žmonių kritika. Ji taip pat išsiurbia daug gyvybinės energijos, stabdo tobulėjimo ir kūrybinį procesus, menkina savivertę, kitaip tariant, žlugdo visas gyvenimo sritis.

Iš visų kritikos rūšių artimiausių žmonių (tėvų, vaikų, partnerio, brolių, seserų ir pan.) kritika yra pati destruktyviausia. Kai iš šių žmonių rato nesulauki palaikymo, o tik kritikos, vėliau ar anksčiau tai neišvengiamai atsiliepia tavo emocinei ir fizinei sveikatai.

Privalai pasikalbėti su artimiausiais žmonėmis ir susitarti: arba tegul liaujasi kritikuoti ir palaiko, arba tegul palieka ramybėje ir pasitraukia. Dažniausiai trauktis teks tau pačiam. Reikia apsispręsti, kaip būtų geriau: nutraukti destruktyvius santykius ar juos kęsti vardan kitų privalumų. Tokiu atveju geriausia išeitis – kompromisas.

Kol artimiausi žmonės kritikuos, tu nepasieksi jokių rimtų rezultatų, nes tau teks keliauti vienam ir atsukus krūtinę visam priešiškam išoriniam pasauliui, siunčiančiam tau vieną smūgį po kito. Todėl, jei kompromiso rasti nepavyks, pasvarstyk, ar tau išties reikia būti susietam glaudžiu ryšiu su tokiais „artimaisiais“.

Gyvenime reikalingi ne kritikai, o sąjungininkai.


6. Tikslo nebuvimas.

Labai dažnai privačių konsultacijų metu žmonių, ypač jaunų, paklausiu, kokie jų tikslai? Daugelis į šį klausimą atsakyti negali. Dažniausiai nuskamba teiginiai: noriu buto, noriu automobilio, noriu draugės ar draugo. Įprastai ties šia vieta tikslai ir baigiasi. Ir tik tiek? Dar liūdniau, kai žmogus pats nežino, kada jis norėtų, kad tikslai išsipildytų? Nežino, kokius panaudos resursus tikslų išsipildymui? Nesusigaudo, ar jam iš viso tokie tikslai reikalingi?

Tikslų reikia turėti daug. Tarp jų – visai nedidelių. Jų nebuvimas atima gyvenimo džiaugsmą ir gyvybinę energiją.

Kai turi aiškų tikslą, kurį privalai pasiekti bet kuria kaina ir labai greitai, energija tave plūste užplūsta. Energija ir Kūrėjo pagalba ateina tada, kai turi tikslus. Gausi būtent tiek energijos, kiek tau jos reikės tikslų įgyvendinimui.

Susirašyk tikslus! Neribok savęs! Priimk maksimalų energijos antplūdį! Jei patyrei kokių nors gyvenimo išbandymų, susitelk su dviguba energija! Atsimink, kad gali pasiekti viską, ko tik panorėsi!


Skaičiau terapeuto Vadimo Dechtiario pasakojimą apie žymų cirko artistą ir sunkumų kilnotoją Valentiną Dikulį.

Vieną kartą per pasirodymą atlikdamas savo numerį, jis krito nuo cirko kupolo ir susilaužė stuburą. Paralyžius jį prikaustė prie lovos, ir daugeliui atrodė, kad visam likusiam gyvenimui. Bet pats Dikulis su tuo nenorėjo taikstytis, nors oficialioji medicina jį ir „nurašė“. Jis nusprendė už save pakovoti. Sukūręs reabilitacijos sistemą, nepaisydamas skausmo ir neprarasdamas vilties, artistas diena dienon grūmėsi su, atrodytų, nepagydoma liga. Kai jis atsistojo ant kojų ir ėmė savarankiškai judėti, visi tarybiniai laikraščiai rašė apie stebuklą – apie žmogų, kuris padarė neįmanoma. Bet Valentinas tuo nepasitenkino. Jis ne tik atgaivino savo kūną, bet ir grįžo į areną bei laimėjo stipriausio planetos žmogaus titulą. Tikriausiai daugelis prisimena pasirodymą, kai jis pakeldavo platformą su automobiliu.


Kita vertus, tikslai turi būti realūs. Išsikeldamas tikslus pasitikrink, ar viskas, siekiant tikslo, priklauso nuo tavęs? Jei ne – rinkis tokį tikslą, kuris priklausytų vien tik nuo tavęs.

– Mes pasistengsime, kad jūs mūsų sanatorijoje jaustumėtės kaip namuose.

– Ką jūs! Aš atvažiavau pailsėti.


Taip pat pasvarstyk, kad galbūt kai kurie siekiami tikslai ir pokyčiai taps nenaudingi? Tarkime nori būti drąsesnis ir ryžtingesnis. Jeigu iš pradžių nesugalvosi, kokiose situacijose tau reikalingos tokios savybės (pvz. bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, kalbant prieš auditoriją ir pan.) – tu staiga gali imti lakstyti per gatvę degant raudonai šviesoforo šviesai ir taip rizikuoti savo gyvybe. Kontekstas yra labai svarbus. Netgi svorio sumažinimas tam tikrose situacijose gali būti naudingas, o kitose – atvirkščiai, žalingas ar net mirtinas.


Taip pat išsikeldamas tikslus gerai pamąstyk, kad, gavęs tai, ko nori, tu neprarasi kažko svarbaus ir vertingo, tai, ką turi dabar?


Tai vos keli pastebėjimai, kas griauna tavo resursus ir kaip juos atstatyti. Svarbiausias dalykas, kurį turi žinoti – tu gali! Jei nors vienas žmogus šioje planetoje sugebėjo pasiekti „neįmanomą“, vadinasi ir tu gali tai atlikti!

Vienas iš nuostabiausių dalykų - tai suvokimas, kad asmenybės ugdymas, tobulėjimas, nuolatinis naujų resursų radimas niekada nesibaigia. Tu – Dievo pasaulis! Tu – Dievo šventovė! Leisk Dievui tavyje atsiskleisti, tik prisimink, kad be tavo pagalbos Dievas šito nepadarys. Jam reikalingos tavo rankos. Apie tai savo posmuose raiškiai bylojo garsus lietuvių poetas Jurgis Baltrušaitis:

„Dievo pasaulis dar nesukurtas,

Dievo šventovė dar nepastatyta,

tik išdalytas pilkas akmuo,

tik galia duota rankoms“.

Taigi, tavo rankose slypi milžiniška galia. Atskleisk ją ir neįmanomą pavers įmanomu!

Comentarios


Ya no es posible comentar esta entrada. Contacta al propietario del sitio para obtener más información.
Pagrindinis: Blog2
  • facebook
  • twitter
  • linkedin

©2018 | vrblogas.lt

bottom of page