KINTANTI TIKROVĖ

Skubame. Beveik visi. Net nejaučiame, kaip tirpsta gyvenimas. Dažnai nebelieka laiko atsakyti į klausimą, koks mūsų gyvenimo tikslas? Jei netyčia susivokiame, kad metų nugyvenome nemažai, atrandame neįtikėtiną tiesą: prabėgusio laiko laimės akimirkas sutalpintume kas į dieną, kas į savaitę, o kam labiau pasisekė – į mėnesį. Taigi, ar mūsų tikslas tėra 20, 30, 40, 50, 60, 70 metų skubėjimas „į kažkur“ be gebėjimo patirti laimingą dabartį?

Asmeniškai konsultuodamas žmones ir mėgindamas drauge su jais spręsti jų problemas, vis labiau suprantu, jog mums visiems nuo pradėjimo momento iki šiol tėvai, mokykla, visuomenė, draugai, institucijos, socialinio informavimo priemonės „sukalė“ ir „tebekala“ į pasąmonę tam tikrus stereotipus, neleidžiančius gerai mąstyti apie save ir kitus, trukdančius nepriekaištingai jaustis „čia ir dabar“, verčiančius visiškai beprasmiškai eikvoti gyvybinę energiją, grumiantis „dėl šviesesnio rytojaus“ arba „vietos po saule“. Vis dėlto, nors ir labai retai, kai kam pasiseka ištrūkti iš užburto skubos rato ir patirti ramybę bei vidinę harmoniją. O tuomet, prabėgus daugeliui metų, koks nors nušvitęs senukas sėdi prie gražaus tvenkinio ir patenkintas medituoja. Staiga jo meditaciją nutraukia į tvenkinio paviršių išnirusi varlė, kuri, prabilusi žmogaus balsu pasakoja, kad iš tiesų ji ne varlė, o užburta princesė, todėl maldauja, kad žmogelis ją sugavęs pabučiuotų, tada ji atvirsianti į gražuolę princesę ir apdovanosianti išgelbėtoją begaline meile, tačiau senukas varlei atsako, kad jo amžiuje jam daug labiau įdomesnės kalbančios varlės, o ne gražuolės princesės.

Kaip pradėti keisti gyvenimą? Kaip išmokti patirti laimę ne kažkokioje neapibrėžtoje ateityje, bet „čia ir dabar“? Kaip priversti mūsų tikrovę pateikti pačias sėkmingiausias vilčių realizacijas? Sužinosime, kad viskas priklauso tik nuo mūsų pačių! Apie tai kalbėsiu šio mano tinklaraščio skyriuje KINTANTI TIKROVĖ.