Lošiantys loterijos bilietai

Neabejoju, kad dauguma žmonių bent kartą gyvenime yra pirkę loterijos bilietą. Deja, dažniausiai nieko neišlošiantį. Patarimai, kuriais su jumis dalinuosi – taip pat loterijos bilietai. Tačiau jie stipriai skiriasi nuo įprastinių: jie išlošiantys! Galbūt vienas žmogus ras porą jo gyvenime išlošiančių patarimų, o kitas, žiūrėk, ir visus.

Darbas ir verslas, kol dar žmogus netapo savanorišku pensininku (pažįstame net ir dvidešimtmečių pensininkų!), ne tik įprastinė, bet ir būtina kasdienybė. Tačiau ne visiems ji saldi ir maloni. Žiūrint iš šalies kitąkart atrodo, kad vieniems gėrybių gausybę „aitvarai neša“, o kitiems, kad ir ką bedarytų, gėrybės taip ir negausėja. Arba dar liūdniau, kai žmogus įsuktas į nesibaigiančių darbų ratą, sudeda perteklines pastangas, o rezultato taip ir nesulaukia. Taigi, reikia kažką keisti. Kažką daryti. Gauti lošiantį loterijos bilietą.

Vis dėlto lošiančius loterijos bilietus kuriame patys. Asmeninėse konsultacijose išklausęs begalę nesėkmingo darbo ar verslo istorijų, siūlau vieną po kito išmėginti sėkmingus loterijos bilietus.

1. Būk taupus! Tačiau nekaupk visko, ką sutaupei!

Tai ką sutaupei, nieko nedelsdamas nukreipk vystymuisi ir plėtrai. Antraip atsidursi taške, apie kurį sakoma, kad po gulinčiu akmeniu vanduo neteka.

Po milijonieriaus mirties šeima, artimieji, draugai susirinko pas notarą, tikėdamiesi palikimo. Notaras perskaitė testamentą: “Būdamas fiziškai pajėgus ir sveiko proto, visus pinigus išleidau iki mirties”.

2. Didink savo discipliną, atsakomybę ir kompetenciją!

Disciplina: kelk ryte anksčiau, kol dar galva šviesi ir jėgų netrūksta kažką naudingą nuveikti. Dirbk. Kai reikia, pats save tempk už plaukų. Ir tik pirmyn!

Atsakomybė: būk atsakingas! Šis pasaulis nemėgsta žmonių, kurie už nieką nenori prisiimti atsakomybės. Taip pat ir už save patį, kartais mėgstantį permesti atsakomybę ant bet kieno kito pečių.

Kompetencija: augink ją! Kad ir ką būtum pasiekęs, visuomet atsiras daugiau pasiekusių! Kad ir koks būtum protingas, visuomet atsiras protingesnių! Kad ir koks būtum lygus tarp aukštyn besistiebiančių, vis tiek būtinai atsiras „lygesnių“ ir pažengusių dar aukščiau.

3. Revizuok savo veiklą! Galbūt buvai išmestas iš darbo? Gal nepavyko įgyvendinti planų? Gal kažkas nuo tavęs nusigręžė? Priežastis viena: kažką darei ne taip, kaip reikėtų. Tačiau, prieš ieškodamas sprendimo, nusimesk puikybę ir bereikalingą išdidumą ar pasipūtimą! Liaukis keikti save, kitus ir pasaulį. Tada įstengsi ramiai analizuoti. Suprasi, kad kažkur pasitaikė sisteminė klaida. Galbūt leidai savo aplinkoje įsiveisti „žiurkei“ arba „gyvatei“? Pamėgink išsiaiškint, kaip elgiasi panašiose situacijose tavo artimas draugas? Galbūt verta kažką iš jo pasimokyti? Pasidairyk į daugiau pasiekusius ir nustok verkšlenti bei „myščioti“, ir, atsirinkęs savybes, kurias įstengi pasisavinti, nedelsdamas išmėgink jas asmeninio gyvenimo realizavime. Taip pat galėjo nutikti, kad tau pačiam pritrūko „žvilgsnio iš šalies“ ir verslas sustojo.

Neseniai perskaičiau psichoterapeuto Vadimo Dechtiario aprašytą verslo konsultacijos epizodą. Pacituosiu jį, tikėdamasis, kad tau jis gali būti naudingas.

„Į mane kreipėsi verslininkas, savo mieste privatizavęs skalbyklą. Mums susipažinus ir pasikeitus vizitinėmis kortelėmis, jis pasiguodė tie­siog nesuprantąs, kas darosi jo verslui. Nepaisant to, kad investavo daug pinigų į naujas technologijas ir smarkiai pagerino skalbimo ko­kybę, klientai vis tiek mieliau renkasi konkurentus. Jis net kainas pabandė sumažinti - niekas nepadėjo.

Verslininko pasakojimas tik sustiprino mano išankstinę prielai­dą, padarytą vos gavus jo vizitinę kortelę. Joje buvo parašyta: „Skal­bykla „Pilkoji gulbė“. „Aš juos suprantu, - šmėstelėjo mano galvoje, - man tikrai nešautų į galvą mintis savo baltus marškinius ir paklo­des nešti į skalbyklą, kuri šitaip vadinasi“.

- O kodėl būtent „Pilkoji gulbė“? - neištvėręs paklausiau.

- Todėl, kad „Baltoji gulbė“ jau yra, - atsakė jis.

- Galiu jums padėti, - tariau. - Ir tai jums daug nekainuos. Vis­kas, ką turite daryti, - tiksliai vykdyti mano rekomendacijas.

Štai sąrašas veiksmų, kurie galiausiai padėjo jam gauti pelno.

1. Išbraukti žodį „pilkas“ ir visų dokumentų, išskyrus finansinius.

2. Perdažyti klientams skirtą patalpų dalį šviesiomis, „švario­mis“ spalvomis.

3. Į kiekvieną švarių skalbinių ryšulį įdėti gaiviklį ir vizitinę kortelę „Skalbykla „Gulbė“. Paveikslėlyje turi būti pavaiz­duota akinamo baltumo gulbė, plaukianti vandens žydryne.

4. Pasiūlyti daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, švarių skalbinių pri­statymą į namus. Automobilį nudažyti baltai, nupaišyti ant jos logotipą (punktas Nr.3) ir dažnai jį plauti.

Paskiau mes atlikome klientų apklausą. 40 proc. apklaustųjų bu­vo įsitikinę, kad atėjo į naują skalbyklą“.

4. Pasistenk, kad apie tavo produktą sužinotų visas pasaulis!

Jei tokiu produktu esi tu pats, tuomet kasdien ir visais būdais „stumk“ save. Reklamuokis!

Taip pat pasidaryk sąvadą: stipriosios tavo pusės ir su jomis susijusios galimybės bei silpnosios pusės ir su jomis susiję pavojai. Pamėgink pašalinti silpnąsias puses ir įtvirtinti stipriąsias. Analizuok savo aplinką, galbūt ten pasislėpusi problema?

Milijonieriaus žmona kalbasi su drauge:

- Žinai, tai mano nuopelnas, kad mano vyras – milijonierius.

- Tikrai? O kas jis buvo prieš jums susipažįstant?

- Milijardierius!

Jei tu pats esi nepasisekęs produktas, gali būti, kad pardavinėjai kažką ne tai, ko reikia. Jei, tarkime, tu darbo netekęs buhalteris, tai akivaizdu, kad savo viršininkui parduodavai ne finansinius dokumentus ir algalapius. Jis tikėjosi, kad parduosi finansinio saugumo jausmą. Tačiau, jei tu jam tik „beldei galvą“, nors ir visiškai teisingai, bet su savo paranoiškomis tendencijomis, nusimesdamas atsakomybę, tuomet nesistebėk, kad jis tavęs atsikratė. Ne dėl to, kad neturėjai kompetencijos, o todėl, kad tiesiog „užknisai“.

Yra toks anekdotas apie buhalterius.

1. Negalvok!

2. Jei galvoji - nesakyk.

3. Jei galvoji ir sakai - nerašyk!

4. Jei galvoji, sakai ir rašai - nepasirašinėk!

5. Jei galvoji, sakai, rašai ir pasirašinėji – nesistebėk!

Daryk viską, kad pagerintum susidėliojusią situaciją. Paprastai: paskambink, nueik, pasikalbėk. Antraip prasidės baisiausias dalykas: tave pradės vertinti kaip „nukirstą figūrą“ šachmatų lentoje. Nuo tų, kurie pradeda skųstis, dejuoti ir aimanuoti, paprastai greitai nusigręžiama, nors iš pradžių ir išklausoma.

Na, o jei tau pavyks, tuomet tu pasieksi gyvenimo „normą“, t.y. jausiesi savo vietoje. Tačiau pasiekus sėkmę, būtina saugotis vieno labai rimto pavojaus. Tu rizikuoji pamiršti darbą ar verslą, susižavėjęs tais dalykais, kuriuos darei anksčiau ar apie kuriuos kūrei fantazijas. Nebūtinai tai bus moterys, vakarėliai ar skudurai, tačiau kažkas, kas nesusiję su darbu ar verslu. Tai gali būti pasitenkinimas dėl darbo: odinis kabinetas, keli nauji automobiliai, kelios sekretorės arba nuolatiniai apsipirkinėjimai, kurie nejučia taps tikslu, o darbas teliks priemonė.

Kitas pastebėjimas: galbūt tu taip gerai atlieki savo darbą, kad dabar darbas „daro“ tave. Darbas toks geras, kad iš tavęs vis reikalauja, reikalauja, reikalauja, o tu bėgi prieš jį, tarsi skubėdamas pabėgti nuo besiartinančio traukinio, nes priešingu atveju, darbas tave pervažiuos.

Ką daryti?

1. Pašalink viską, kas trukdo veiklai. Tu taip užsivedei, kad pradedi tempti paskui save žmones, kurie nieko nedirba ir nenori dirbti. Tie, kurie nekuria pridėtinės vertės, kuria minusinę „antivertę“, vedančią į tavo žlugimą. Gerai apmąstyk, ar tikrai tau reikalingi tokie žmonės?

Pašalink veiklas, kurios neneša jokio pelno. Panaikink bereikalingus filialus. Remk vien tai, kas objektyviai gerina situaciją.

2. Nieko nekeisk vystymosi kryptimi. Tai gali tapti žiauria klaida. Tu pasiekei maksimumą. Pasiekei valties pusiausvyrą. Jei ją perkrausi, ji grims vis giliau ir giliau, o tada gali apvirsti ir nuskęsti. Taigi, jei per vystymąsi pametamas valdymas, visi reikalai ima griūti.

3. 8 – 20. Svarbus principas. 8 procentai darbuotojų atlieka 20 darbuotojų darbą. 20 procentų produkcijos duoda 80 procentų pelną. 20 procentų darbo, 80 procentų sėkmės. Gausa ateis tik tada, kai liausiesi perkraudinėti valtį, t.y. perkraudinėti patį save. Valties plėsti nereikia. Pirmiausia išsikuopk iš jos visas šiukšles. Pagalvoji ir nusprendi: vardan vystymosi neišleiskim žmogaus į pensiją, nes geras žmogus. Nesvarbu, kad nesusigaudo šiandieninėse technologijose. Geriau sukurkime jam atskirą skyrių. Kas yra toks skyrius? Vystymosi psichologija be paties vystymosi.

Paprastai įsitvirtinimui reikia 7 metų. Per šį laiką rekomenduojama tapti milijonieriumi. Kaip juo tapti? Pamėk daryti tai, ką darai! Nereikia bėgti paskui pinigus, moteris ir šunis. Jei nori, kad jie būtų šalia, verčiau pats bėk nuo jų! Tuomet pereini į gausos lygį. Gausos lygyje atsiranda galimybės vystymuisi ir labdarai. Kad gausa išliktų, būtina įvaldyti „turėjimo“ trikampį, kuris susideda iš

1. Atsakomybės,

2. Gebėjimo valdyti,

3. Kompetencijos.

Kartais nutinka, kad iškyla pavojus viską prarasti. Taip viskas ir susiklosto, jei gyvenimas paverčiamas vien malonumų siekimu. Gausa yra, o tuomet reikia pirkti jachtą, vilą, malūnsparnį ir t.t. Beje, prieš kažko užsigeidžiant reikėtų atsakyti į kelis svarbius klausimus:

1. Ar įmanoma tai turėti?

2. Ar verta tai turėti?

3. Ar tai suteiks man tai, ko noriu?

4. Kuriam galui man viso to reikia?!

5. Gausa.

Jei esi gausoje – būk atidus, pasitempk! Nes esi dideliame pavojuje – gausoje.

Ką daryti?

1. Sumažink beprasmes išlaidas. Augant organizacijai (dažnai bereikalingo „vystymosi“ kryptimi) išlaidos auga geometrine progresija. Nemėtyk pinigų beprasmiams etatams, nereikalingoms sekretorėms, neefektyviems vadybininkams, niekuomet „neužkišamiems“ giminaičiams. Pinigų tau dar prireiks (žiūr. 4 patarimą žemiau).

2. Venk visko, kas susiję su finansiniais įsipareigojimais ateityje. Jokių finansinių sutarčių pasirašinėjimo dešimčiai ar dvidešimčiai metų! Bet kokie finansiniai įsipareigojimai – labai pavojingi. Greitųjų kreditų ir įvairių paskolų reklamos veržte veržiasi iš visų kampų ir stengiasi tave pagauti bei supančioti.

3. Apmokėk visas skolas. Nugalėk gundymą jų neatiduoti. Nors ir yra pinigų, tačiau skolintojai tegul dar palaukia! Tačiau yra toks dėsnis, kad skolos sunaikina bet kokį pelną.

4. Dabar, kai jau pasiekei gausą, dalį pinigų galima investuoti į verslo vystymą. Ne toje stadijoje, kai viskas „normalu“ (šią stadiją ne retai klaidingai vadiname gausa), o dabar. Gausa, kai viskas „super gerai“.

5. Išanalizuok, kaip ir kieno dėka tu pasiekei gausą? Kas tau padėjo? Gal atsitiktinumas, galbūt teisingas žingsnis ar teisingas kontaktas, teisingas veiksmas, tinkamas žmogus? Kyla didelė rizika per laiką tai pamiršti. Gali neapsižiūrėjęs nutraukti su tuo žmogumi santykius arba jį atleisti iš darbo, pamiršti draugą, kuris tave pastūmėjo ir t.t. Jei taip nutiktų, pažeistum „Sėkmės dėsnį“, o tuomet gausa perauga į normą, o norma į nepriteklių.

6. Sutvirtink ryšį su tuo, kuris tau padėjo pasiekti gausą. Idėja, koncepcija, organizacija, padalinys, žmogus. Kas bebūtų. Atnaujink, sutvirtink ryšį. Tai atlikęs, pakilsi į kitą, dar didesnės sėkmės lygmenį. Taip jau surėdyti Visatos dėsniai, apie kuriuos nedaugelis težino. Jie ragina išsaugoti šaknis, kurios tave pavertė galingu medžiu. Net ir nereikšmingos šaknys būtinos. Antraip nudžiūsi!

Taigi, padovanojau tau „lošiančius loterijos bilietus“. Nelaikyk jų stalčiuje. Pasinaudok jais ir pasiimk savo prizą!