Meilė - tai tobulėjimas

Sakoma, kad gyventi su žmogumi, kurį myli, taip pat sunku, kaip mylėti žmogų, su kuriuo gyveni. Juk visada labiau norisi bendrauti su linksmu, emociškai stabiliu, prognozuojamu, stipriu ir gyvenimu besidžiaugiančiu žmogumi. Deja, padėtis gerokai pasunkėja, kai tenka turėti reikalų su neprognozuojamu, emociškai nestabiliu, piktu, irzliu, priekabiu ir viskuo nepatenkintu nevykėliu. Su pirmuoju galima džiaugtis gyvenimu, o antrasis – tik užkraus problemą, sukels įtampą, nesaugumą, pasimetimą. Jei pirmasis nuolat rūpinsis, kaip santykius sušildyti, nuolat juos atnaujinti, tai antrajam šie dalykai visiškai nerūpi, nes jis užimtas vien savimi.

Kyla klausimas, ar tokiu atveju įmanoma kažką pakeisti?

Iš pradžių dar ir dar kartą apibrėžkime meilės sąvoką. Psichologas ir filosofas Erikas Fromas meilės sąvoką sutalpino į lengvai suprantamą, vos iš kelių žodžių susidedantį sakinį, kad meilė - tai yra aktyvus suinteresuotumas kito žmogaus tobulėjimu.

Bazinė meilė prasideda nuo meilės sau. Jėzus Kristus mokė: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mk 12, 31).

Jeigu tu save myli (kalbu ne apie savanaudiškumą), tu sugebėsi mylėti ir kitą. Anot garsaus humanisto Michailo Litvako, mylimam žmogui juk nepakiši po nosimi šūdo.

Ar tu save myli, suvokti labai nesudėtinga. Viskas prasideda nuo elementariausių dalykų. Save mylėdamas tu:

- rūpiniesi savo sveikata, stengiesi kuo daugiau judėti, tinkamai pailsėti, kuo sveikiau maitintis (tobulėji fiziškai), kad turėtum jėgų kuo ilgiau ir efektyviau pagelbėti savo partneriui;

- nuolat pleti žinių ratą, vystydamas savo intelektą, kad sukauptum daugiau išminties (tobulėji dvasiškai ir emociškai), ir ja vadovaudamasis dar ryškiau atskleistum meilę partneriui;

- stengiesi būti efektyvus (kūrybingas, darbingas ir save realizuojantis), kad turėtum užtektinai materialių resursų tiek savo, tiek tavo partnerio poreikių patenkinimui, tiek bendro biudžeto kaupimui.

Toliau – meilė kitam.

Siracido knygoje sakoma:

„Kiekvienas gyvūnas myli į save panašų

ir kiekvienas žmogus – žmogų kaip save patį“ (Sir 13, 15).

Deja, visi patiriame, kad nuoseklios ir kasdien intensyvios meilės beveik nėra. Todėl vis dažniau griūva santykiai.

Ne retai atsiduri akligatvyje, mėgindamas suprasti ar dar tave myli, ar jau nebemyli, o gal ir išvis niekada nemylėjo?

Norėdamas sužinoti, ar kitas žmogus tave myli, paklausk savęs: „Ar su jo pagalba aš tobulėju, ar ne?“ Jeigu tobulėji, vadinasi, jis tave myli. Jeigu tu su jo pagalba degraduoji, vadinasi, jis tavęs nekenčia.

Jau minėtas psichologas Michailas Litvakas pateikia įdomų pavyzdį, pasakodamas vienos šeimos istoriją.

Jauna kirpėja ištekėjo už labai turtingo vyro. Šis liepė jai atsisakyti darbo ir tapti tik namų šeimininke.

(Toks sprendimas – atimta tobulėjimo galimybė. Verčiau būti kirpėja, nei namų šeimininke).

Praėjo septyneri metai. Moteris augino šešiametį sūnų. Per tą laiką jokių naujų įgūdžių neįgijo. Ji nieko neišmanė apie vyro verslą ir pinigus. Vyras jai tiesiog nieko nepasakojo.

Vieną dieną įvyko didelė nelaimė. Jos vyrą nužudė. Tačiau moteris, kaip tik ką minėjau, apie vyro verslą ir pinigus nieko nežinojo. Per du metus ji visiškai sužlugo.

Jei moteris būtų tęsusi darbą, padedant vyrui finansiškai, būtų galėjusi išsaugoti ne tik kirpėjos profesiją, bet taip pat tapti kirpyklos arba netgi kelių kirpyklų tinklo savininke.

Vyras, palikdamas savo žmoną nuošaly, jos neįtraukdamas į bendro gyvenimo reikalus, žuvo pats ir pražudė šeimą.

Psichologas M. Litvakas daro labai aiškias išvadas: jei vyras neleidžia moteriai dirbti, jis jos nemyli, o jei dirbti skatina – myli.

Grįžkime prie tobulėjimą skatinančios meilės.

Tai meilė, kai abu partneriai nuolat mokosi mylėti: priimti meilę ir dovanoti meilę.

Šis be galo svarbus santykių elementas vystosi, kai abu partneriai noriai ir pastoviai diskutuoja apie jausmus vienas kitam. Kartais dalindamiesi džiaugsmu, o kartais ramiai išsakydami lūkesčius. Tačiau jei partneris sako, kad šia tema pokalbiai atsibodo, kad apie tai jau buvo kalbėta, kad viskas „bus, kaip bus“, - tai jau akivaizdus ženklas, kad jam tavo emocijos nerūpi, o savo meilės dovanoti jis net neketina. Čia jau patenkama į mirusių santykių dykumą, iš kurios įmanoma išsikapanoti tik pajudėjus skirtingomis kryptimis.

Kalbėdamas apie meilę, M. Litvakas pasakoja apie daugelio pamirštus ar net nežinomus labai įdomius ir svarbius dėsnius:

- Jei priimi ir dovanoji meilę, tavo gyvenime niekada nebus tragedijų!

- Jei priimi ir dovanoji meilę, visi tavo darbai atneš tau sėkmę!

- Jei priimi ir dovanoji meilę, būsi sveikas, laimingas ir ilgaamžis!

- Jei priimi ir dovanoji meilę, visi tavo lūkesčiai išsipildys!

- Jei priimi ir dovanoji meilę, Dievas ir Visata bet kurią akimirką bus draugiški tavo sąjungininkai, noriai padėsiantys tobulėti regimajame ir neregimajame pasauliuose!

Ir atvirkščiai: vis dar tęsdamas santykius, tačiau atstumdamas meilę ir pats jos neparodydamas, tiesiu keliu eini į susinaikinimą, savęs nerealizavimą, degradaciją. Nei Dievas, nei Visata neatskleis tau savo draugiškumo, jei tu nenori ir nesistengi atskleisti meilės savo partneriui. Turi tik du pasirinkimus:

- arba reanimuoti savo meilę,

- arba nustoti kankinti partnerį ir jį palikti ramybėje.

Žinokime, kad Kūrėjui reikia įsimylėjusių žmonių! „Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu tave iš savo burnos“ (Apr 3, 16).

Dažnai, gimus vaikui, moteris savo partneriui nustoja skirti pakankamai dėmesio. Tai – didelė klaida!

Tų, kurie augina vaikus, M. Litvakas klausia, iki kiek metų tavo vaikai gyvens kartu su tavimi? Vaikai išaugs, o tada kas liks šalia? Tik partneris. Psichologas teigia, kad partneris yra brangesnis už vaikus. Tik jis vienintelis liks šalia visą gyvenimą. Todėl į savo partnerį meilę investuok netaupydamas!

Santykiuose daugelis į bendrystę su partneriu žvelgia, mėgindamas pats sau atsakyti į tam tikrus dominuojančius poreikius, kurių dažniausiai įvardyti „šviesiai tiesiai“ vengiama, tačiau kurie jau tapo tam tikromis gyvenimo „normomis“. Štai šie poreikiai:

- Kaip pakelti savo statusą?

- Kaip išsiurbti pačią didžiausią materialinę naudą?

- Kaip patirti didesnį jausminį malonumą?

- Kaip įgyti maksimalią valdžią partneriui?

Viskas skirta sau, dėl savęs, vardan savęs ir t.t. Anot rusų rašytojo Aleksejaus Tolstojaus, jei kalbama apie tai, kad reikia keistis, tai visuomet kalbama apie kažką kitą, tik ne apie save.

Garsus psichologijos profesorius, akademikas S. Kovaliovas, sukūrė tam tikrą tokio gyvenimo partnerystėje formulę: net ir pats skaniausias patiekalas iš šūdo po kurio laiko iššaukia pastovų vėmimo refleksą.

Vis dėlto, nors ir kaip sunku, tačiau daugeliu atvejų net ir tokius santykius įmanoma reanimuoti. Pamėginsime tai suvokti.

Šįkart atskleisiu vieną „stebuklingą“ receptą. Bet prieš tai paprašysiu šiek tiek kantrybės.

Iš pradžių pamąstykime apie ryšį su tais, kurie mums patinka. O kas mums patinka? Tie, kurie stiprina teigiamus tarpusavio ryšius. Kuo labiau ryšius sušildysime, tuo labiau žmonės veržte veršis artyn, nes (vos ne eilėraštis):

su tavimi gera;

su tavimi jauku;

su tavimi saugu;

su tavimi ramu;

su tavimi naudinga;

su tavimi įdomu.

Deja, jei atstovaujame tą, kuris paminėtas garsaus profesoriaus sukurtoje formulėje apie garnyrą, po kurio laiko sukeliantį vėmimą, tuomet tampa visiškai akivaizdu, kad tarpusavio santykiai ilgai nesitęs.

Vis dėlto daugelis ieškome galimybės santykius reanimuoti. Ne veltui sakoma, kad kiekviena galimybė – tai auksinė žuvelė, su kuria reikia mokėti susikalbėti. Kol nepametėme galutinės vilties, mėginkime išnaudoti santykių reanimacijos galimybes.

Štai „stebuklingasis“ receptas, kaip santykius reanimuoti (tolesniuose knygos puslapiuose atskleisiu dar kelis santykių reanimavimo receptus).

Pritaikykime principą 3 + 1. Beje, jį gali taikyti ir sėkmingai įgyvendinti bet kas ir bet kokiuose santykiuose.

Šis principas moko, kad, nepaisant nieko, kas blogiausia bevyktų pasaulyje, aplinkoje, su šalia esančiais žmonėmis ar bet kuo, - kalbant su kitu, ir norint išsakyti kažkokią kritiką ar prastą naujieną, prieš tai būtina pranešti tris geras naujienas. Tokiu atveju gerų naujienų balansas pasitarnauja mūsų labui. Kaip jau minėjau, į vieną blogą naujieną galime sudėti savo kritiką, priekaištus ar nepritarimą, tačiau prieš tai būtina pasakyti jau minėtas tris geras naujienas.

Siūlau pavyzdėlį.

Partneris ar bet kas kitas pasiūlo tau kažkokią idėją, bet tu akivaizdžiai supranti, kad idėja – idiotiška, kitaip tariant, visiškai beviltiška ar netgi destruktyvi, todėl nematai jokios prasmės eikvoti pastangų vardan jos įgyvendinimo. Vis dėlto atsisakyti, ar dėl žmogaus įkyrumo, ar dėl santykių išsaugojimo, ar dar dėl kokių nors priežasčių neįmanoma. Taigi, atsižvelgiant į gerų naujienų formulę, elgiesi taip:

Pirmoji gera naujiena. Kol nusiramins nervai, mintyse skaičiuoji: 1001, 1002, 1003, o tuomet sakai: „Ach, kaip nuostabu! Ypatingai puikus pasiūlymas!“

Antroji gera naujiena. Vėl mintyse suskaičiuoji: 1001, 1002, 1003 ir tari: „Žinai, iki šiol aš negirdėjau nieko nuostabesnio!“

Trečioji gera naujiena. Dar intensyviau skaičiuoji: 1001, 1002, 1003, 1004, 1005 ir plačiai šypsodamasis išreiški savo džiaugsmą: „Tiesą sakant, tavo pasiūlymas taip stipriai palietė mano širdį, kad tu net negali įsivaizduoti!“

Na, o dabar atėjo metas blogai naujienai. Švelniai, maloniai ir ramiu, tačiau tvirtu tonu praneši savo naujieną: „Dėl daugybės priežasčių, kurių aš negaliu dabar išvardyti, priimti tavo pasiūlymo neišeis!“

Tą akimirką pasiūlymo autorius pasimeta ir nuliūsta, o tuomet, stipriai pabrėždamas, įterpi situaciją gelbstintį žodį „Tačiau“ ir tęsi sakinį: „Tačiau noriu, kad žinotum, jog padovanojai man nepaprastą džiaugsmą, pateikdamas savo pasiūlymą!“

Tiek žmonių santykiuose apskritai, tiek šeimoje galioja tas pats dėsnis: nereikia stengtis būti savo „tiesa“ kitą užmušančiu teisuoliu, o verta pasistengti būti mylimu!

Blogų dalykų pasaulyje daugiau, nei daug. Todėl ne tik verta, bet ir būtina labai pasistengti, kad blogi dalykai neišplauktų iš mūsų minčių, širdžių ir lūpų! Antraip gerų santykių ilgai neišsaugosime.