Septynios meilės
- Valerijus Rudzinskas
- Dec 24, 2018
- 6 min read

Kartą susitiko Meilė ir Protas.
Protas tvirtino:
- Aš – visa ko pagrindas!
Meilė nusišypsojo ir atsakė:
- O aš visa ko prasmė.
Terapeutas T. Budakas įsitikinės, kad gyvendami šioje planetoje pirmiausia mokomės pagal principą, žinomą kaip meilė.
Meilė – tai plati sąvoka, turinti daug aspektų, todėl sunku pasakyti, kuris iš jų tinkamiausias kiekvienai individualybei. Be abejo, visų siekiamybė – tobula meilė. Tačiau kelias į ją nėra paprastas. Svarbiausia visuomet atminti, kad harmoninga partnerystė yra kuriama, o kūrimo procesas reikalauja žinių ir įgūdžių. Neapsigaukime, manydami, kad partnerystės sėkmė priklauso nuo sėkmės ar likimo. Harmoningų santykių kūrimas gali ir turi būti pasirinktinas. Joks likimas šito nelemia. Nepadės nei „meilės horoskopai“, nei prognozės. Esminė sąlyga – aiškus, sąmoningas ir ryžtingas apsisprendimas kurti santykius.
Analizuodamas artumą, aistrą, atsakomybę ir remdamasis skirtingais jų deriniais, profesorius Robertas Sternbergas išskiria septynias meilės rūšis:
1. Simpatija.
Šioje meilėje yra tik artumas be aistros ir atsakomybės.
Tai gali būti tikra draugystė, be erotinio, emocinio atspalvio ir įsipareigojimų partneriui, tačiau jaučiamas artumas, vienas kito supratimas, tarpusavio ryšys.
Dažniausiai ši meilė niekur nenuveda, tačiau net paviršutiniškiausias įsimylėjimas žmogų atvers ir parodys jam išsipildymo galimybes, kurias galima pasiekti puoselėjant ryšį su savo pasąmone, kuri pasinaudos meile kaip įrankiu tokias galimybes bent nujausti. Todėl, anot terapeuto T. Budako, nors ir trumpai, įsimylėti būtina.
2. Susižavėjimas. (Akla meilė).
Tai tik aistra be artumo ir atsakomybės.
Įprastai susižavėjimas/aistra tęsiasi nuo 3 mėnesių iki pusantrų metų. Sakoma, kad drauge reikia suvalgyti pūdą druskos. Tiek du žmonės suvalgo per pusantrų metų.
Tokios meilės pavyzdys – meilė iš pirmo žvilgsnio, vienos nakties nuotykiai arba ilgalaikiai romanai, kurių pagrindas nereguliarūs susitikimai ir lytinė trauka, tačiau neužmezgami gilesni santykiai. Praėjus tokiai meilei, buvęs įsimylėjėlis gali sakyti: „Nežinau, kas man pasidarė”, „Aptemo protas“, „Pamečiau galvą”.
Kartais, jei šalia susižavėjimo pradeda atsirasti artumas, santykiai gali vystytis į ilgalaikius.
Vis dėlto daugelio vyrų ši meilė toliau neveda. Anot terapeuto T. Budako, vyrai mano esantys „tikri vyrai“ tik tada, kai yra kieti lyg akmenys. Švelnumas, lankstumas ir atvirumas priimtini tik tada, kai jie girti ar apsvaigę nuo narkotikų. Be abejo, toks hiperbolizuotas teiginys nesiejamas su visais vyrais, tačiau nemažą jų dalį charakterizuoja taikliai.
3. Tuščia meilė.
Kai yra vien atsakomybė, be artumo ir aistros.
Ištraukė moteris kažką iš kažko (pvz., girtuoklystės ar narkomanijos) ir sako, kad už jį atsako. Tokią meilę R. Sternbergas vadina tuščia.
Tokia meilė gali būti iš išskaičiavimo ar tuomet, kai partneriai nepasirenka vienas kito, tačiau jiems nurodoma tuoktis.
Nėra itin retas reiškinys, kai šios meilės atstovai sugeba dvasiškai pakilti, tačiau partnerystėje asmeninės laimės nepatiria.
Anot terapeuto T. Budako, yra pakankamai dvasiškai sąmoningų žmonių, kurie galėtų siekti sėkmingos partnerystės, bet ji neįmanoma, jei tarp partnerių nėra tikro intymumo. Kaip tvirtina terapeutas, partnerystė paviršutiniškuose santykiuose be aistros nėra įmanoma.
4. Romantiška meilė.
Yra artumas. Yra aistra. Tačiau atsakomybės nėra.
Galimi du šios meilės variantai.
1. Partneriai santykių meile nevadina.
Tokia meilė gali būti tuomet, kai partneriai rodo vienas kitam šiltus jausmus ir palaiko artimą fizinį kontaktą, tačiau gali neįvardinti savęs kaip poros ar nevadina savo santykių meile. Šios meilės pagrindu gali išsivystyti ir tikra meilė, kurioje atsiranda ir atsakomybė.
2. Partneriai santykius suvokia kaip meilę.
Terapeutas T. Budakas apie romantiškąją meilę teigia, kad pradžioje romantiški santykiai gali jaudinti erotika ir aistra, bet jeigu jie tęsiasi ir virsta partneryste, ji paprastai į paviršių iškelia viską, kas nėra meilė, sąmoningumas ar tiesa, ir stengiasi išvalyti ribotą abiejų partnerių pasąmonės turinį. Šis procesas gana skausmingas, nes dauguma žmonių to nežino. Todėl procesui prasidėjus, paprastai jie pasitraukia iš santykių, net jei formaliai dar ilgai išlieka partneriai.
T. Budakas romantiškąją meilę priskiria kompensavimo fazei, kaip pradinei partnerystės fazei. Nors partneriai norėtų, kad meilė tęstųsi amžinai, jos trukmė ribota – nuo keleto mėnesių iki daugiausia dviejų metų. Romantiškojoje fazėje partneriai taip „įsimylėję“, kad jų jausmai tam tikram laikui ištirpdo visus rūpesčius ir problemas.
Šios fazės metu partneriai vienas kitų idealizuoja. Taip jie vienas kitam atlygina už anksčiau įgytas emocines žaizdas ir visas kitas praeityje patirtas meilės trūkumo formas. Partneriai dažnai elgiasi kaip vaikai, jie glamonėjasi ir švelniai kalbasi, nuolatos palaiko ryšį (taip aprūpina telefoninio ryšio kompanijas didžiuliais pinigais); jie matosi beveik kiekvieną dieną arba pradeda kartu gyventi. Stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu, kartu atlieka kiek įmanoma daugiau dalykų, todėl jų santykis atrodo kaip simbiozė, lyg jie būtų beveik priklausomi vienas nuo kito ir stipriai susitapatinę su vienas kito emocinėmis būsenomis. Dėl šios priežasties jie vengia temų, kurios galėtų juos skaudinti, ir nutyli atsitiktines problemas ar nesutapimus, neužsimena apie jokį nepasitenkinimą, kurį galbūt patiria. Tačiau, kaip jau minėta, praėjus kuriam laikui, ši partnerystė, iškeldama viską, kas nėra meilė, dažniausiai žlunga.
5. Draugiška meilė.
Yra artumas. Yra atsakomybė. Nėra aistros.
Šios meilės pavyzdžiai galėtų būti platoniška meilė arba santuoka, kurioje išblėso aistra, bet yra vidinė santarvė, stiprus prisirišimas, atsakomybė.
Kai tenka konsultuoti žmones dėl partnerystėje kylančių problemų, dažnai juos raginu pamėginti nors trumpam laikui susikurti draugiškąją meilę, kurioje, nurimus visoms perteklinėms emocijoms, partneriai ramiai ir be priekaištų vienas kitam išsakytų savo lūkesčius kito atžvilgiu. Tai labai svarbus ir efektyvus saviterapijos elementas, padedantis nemažai problemų išspręsti be ypatingo kitų asmenų (tėvų, vaikų, draugų, terapeutų ar psichologų) tarpininkavimo.
T. Budakas teigia, kad tai, ko gero, pati paprasčiausia, bet pati svarbiausia harmoningos partnerystės sąlyga: partneriai turi turėti galimybę išreikšti, ko jie nori ir tikisi vienas iš kito. Ne kaip reikalavimą, bet kaip norą išreikšti savo esminius vidinius poreikius, kuriuos norėtų patenkinti kartu su partneriu.
Tiesiog neįtikėtina, ką partneriai gali padaryti vienas dėl kito, jei aiškiai ir atvirai išreiškia savo poreikius.
Tačiau pasikartosiu, kad tai būtų įmanoma atlikti, prieš tai reikia leisti nurimti visoms negatyvioms emocijoms.
6. Beprasmiška meilė.
Joje yra atsakomybė, kurią dažniausiai nulemia aistra. Tokiuose santykiuose nėra artumo, emocinio ryšio.
Dažniausiai viskas labai greitai užsiliepsnoja ir greitai baigiasi. Tokios meilės pavyzdys gali būti romanai, kuriuose partneriai susitaria kartu leisti laiką ir palaikyti intymius santykius, tačiau nesistengia iš tiesų pažinti vienas kitą, emociškai suartėti, neįsipareigojama rūpintis vienas kitu ir santykiais.
Kita vertus, kaip teigia terapeutas T. Budakas, pramogų industrija visomis išgalėmis sukūrė idealų moters įvaizdį kaip nebrandžios, anoreksiškos merginos, pusiau nuogos arba su erotiškais apdarais. Tokios vaikiškos moters (paprastai vadinamos „mažyte“) vyrai trokšta daugiausia dėl to, kad ją lengva valdyti. Pakankamai pinigų turintys vyrai su tokiomis moterimis gali daryti ką nori, nes, pirkdami joms daiktus (žaislus), nusiperka jas. Tačiau brandžios meilės šioje partnerystėje neatsiranda. Gana dažnai beprasmiška meilė išblėsta.
7. Tobula meilė.
Artumas. Aistra. Atsakomybė.
Tai meilė, kuri turi visus tris komponentus. Tokia, kurios ieškoma ir siekiama visą gyvenimą.
Tobula meilė atspindi poros suderinamumą tiek aistroje, tiek artume, tiek atsakomybėje. Psichologijos profesorius R. Sternbergas teigia, kad ši meilė yra stipriausia ir gali ištverti ilgiausiai, tačiau ji itin reta.
Meilė – tai nepaprasta duotybė, kurią reikia nuolat puoselėti. Siūlau bent retsykiais pasitelkti vaizduotę ir atlikti meditaciją, padėsiančią pakylėti širdį link meilės.
Įsivaizduok, kad rankose laikai didžiulę nuostabiausių gėlių puokštę. Kiekvienas žiedas – tai tavo meilė.
Dabar mintimis imk iš puokštės žiedą ir pasiųsk jį kažkam, ką myli ar pažįsti.
Nuostabu tai, kad gėlės tavo glėbyje nepasibaigia. Kad ir kiek jų mintimis išdalintum, jų vis tiek nemažėja.
Todėl dabar iš šios didžiulės puokštės išrink žiedus, kuriuos pasiųsk savo priešams.
Gėlių vis dar liko. Pasiųsk jas viso pasaulio žmonėms.
Siųsk meilę ne tik žmonėms, bet ir visai kūrinijai. Viskam, kas tik yra šioje Žemėje. Net ir daiktams.
Vaizduotėje ir mintyse išdegink iš praeities bet kokį pyktį, nukreiptą prieš Dievą, save, kitus žmones, kūriniją ar daiktus. Kai tai atliksi, visa į tave atsigręš su meile. Net jei tavo priešų pyktis iškart nesiliaus, anksčiau ar vėliau jie bent jau paliks tave ramybėje, nes siunčiama meilė sunaikins jų negatyvų poveikį, o kūrinija ir daiktai, apsupti tavo meilės, neabejotinai daug efektyviau tau pasitarnaus.
Širdyje ir mintyse atšauk visus iki šiol ištartus keiksmažodžius, nes ištariamas žodis turi kuriamąją galią. Gerai, kai tari meilės žodžius, tačiau tikra nelaimė, jei ištari keiksmažodžius. Jų neatsikratęs, gali savo paties lūpomis prišaukti sau ir kitiems nemažai bėdų.
Gyvenimas su visomis savo apraiškomis labiausiai regimas per bendrystę su kitais žmonėmis. Net neabejok, kad gyvenime sutikai ir iki šiol sutinki daug gerų žmonių. Todėl už viską visiems atsilygink meile.
Kažkas tau paaukojo dalelę savo laiko – nelik skolingas!
Kažkas pasakė gerą žodį – nelik skolingas!
Kažkas padėjo materialiuose dalykuose – nelik skolingas!
Kažkas kažkaip pagelbėjo – nelik skolingas!
Kažkas meldėsi – nelik skolingas!
Nebūk vien prašytojas – būk davėjas!
Kuo daugiau atiduosi, tuo daugiau sugrįš atgal!
Kuo labiau mylėsi, tuo labiau būsi mylimas!
Comentarios