Vaikas. Gimdytojas. Suaugęs.

Kitas momentas santykiuose – gebėjimas pataikyti į savo pašnekovo toną. Šio dalyko reikia mokytis.

Visų pirma reikia žinoti, kad kiekviename mūsų gyvena trys asmenybės: vaikas, gimdytojas, suaugęs. Taigi, atrodytų keista, kodėl daugelis nesupranta, kad, kai susitinka du žmonės, iš tiesų susitinka 3 su 3, t.y. 6 žmonės: du vaikai, du gimdytojai ir du suaugusieji. Tačiau, priklausomai nuo daugybės aplinkybių, visos šios asmenybės nepasireiškia vienu ir tuo pačiu metu. Todėl, jei tu nesugebėsi atpažinti, kas yra prieš tave, jokio normalaus susikalbėjimo neįvyks.

Tarkime, tu verslininkas, atvykęs su ypatingai vertingu pasiūlymu. Kas atvyko su pasiūlymu: suaugęs? Taip, suaugęs. Tu sudarinėjai schemas, braižei grafikus, atlikai skaičiavimus, kūrei aprašus. Tu atėjai pas ką? Stop! Nepadaryk klaidos! Prieš tave ne suaugęs. Pasirodo, kad dar prieš 30 metų buvo išaiškinta viena nepaprasta tiesa, kurios nežino netgi dauguma diplomuotų psichologų: informacijos priėmimas visuomet vyksta pagal filtrą: V, G, S! T.y. tave pasitinka vaikas. Vaikui nusispjauti į tavo verslo pasiūlymus. Jam reikia, kad būtų malonu, linksma, kad nuskambėtų koks nors pritarimas, jei nori, kad jis tavimi susidomėtų. Ir jei tu nesudominsi vaiko, jei iškart pradėsi dalykinį pokalbį, vaikas užsivers savyje laikotarpiui nuo 4 valandų iki 2 parų. Net jei jam pasiūlymas pasirodys vertas dėmesio, vaikas vis tiek nieko nedarys, nes jis jau užsivėrė savyje. Mažiausiai dvi paras tau teks laukti, o po to, tikrai neaišku, ar susitikimo metu vidinis vaikas neišvarys tavęs lauk, nes per pirmąjį susitikimą tu jį spėjai įskaudinti savo nedėmesingumu.

Na, bet jei sėkmingai perėjai šią instanciją, būk labai dėmesingas ir susitelkęs. Toliau tavęs laukia gimdytojas. O gimdytojas – tai mūsų sąžinė, mūsų moralė, mūsų kontrolė. Jei vaikas – liūdesys, džiaugsmas, linksmumas ar liūdnumas, t.y. emocijos, tai gimdytojas – grynas moralistas. Tokiu jis stengiasi būti iš visų jėgų.

O dabar įsivaizduok, kad, vadovaudamasi šių laikų reklamų siūlymais, madomis ir moteriška intuicija, tu atėjai įsidarbinti sekretore. Manydama, kad taip apsirengusi patiksi šefui, apsirengei mini sijonėlį ir apskritai visa tapai „permatoma“. Taigi, nueini į priėmimą. Vaikas, kuris tave sutiko – susižavėjęs: „Vaje, kokia graži lėlė!“ Tačiau gimdytojas nemiega ir jame gali pabusti visiškai paradoksali reakcija: „Pas mane, tokį aukštą valdininką, direktorių ar viršininką išdrįsai ateiti šitaip lengvabūdiškai apsirengusi?!“ Viskas! Net ir suaugęs, kuris jau pradėjo svajoti apie galimą romaną su nauja gražia sekretore, neišdrįsta įsivelti į diskusiją. Gimdytojas jį iškart blokuoja. Viskas griūva. Visai be reikalo užsimovei mini sijonėlį. Visuomet geriau rengtis kažką neutralaus.

Na, o dabar pasikalbėkime apie suaugusį. Jam jau reikalingi argumentai, lentelės, skaičiavimai, grafikai ir t.t. Tačiau, kaip supratome, be V, G, S niekas nepavyks.

Ši V, G, S aksioma turi mumyse veikti kiekvieną akimirką. Net ir pažadintas iš giliausio miego, turi ją prisiminti.

Toliau – dar įdomiau. Reikia atsakyti į klausimą, kuri iš šių asmenybių dabar dominuoja? Ar ji tikrai suaugęs ir mes galime vesti derybas, o gal ji vaikas ar gimdytojas? Kaip sužinoti? Labai paprasta: viskas priklauso nuo pokalbio temos.

Jei tau sako: „Ach, vystysime dalykinius santykius! Kaip smagu! Tai ką siūlai, ir įdomus darbas, ir įdomus žaidimas!“ Kas prieš mus? Aišku, vaikas. Jis žaidžia. Jame siautėja emocijos. Jam linksma ir gera. Jis su malonumu žaidžia žaidimą su tavo aukštais ekonominiais pasiūlymais, tačiau rimtai jis nieko nenuspręs! Neužilgo jis paprasčiausiai nutrauks santykį.

Jei pradėsi kalbėti su suaugusiu, o jis tars: „Ar jūs tvirtai įsitikinęs, kad jūsų pasiūlymas doras, sąžiningas, atitinka visus reikalavimus, suderintas su Maisto ir veterinarijos tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, turi reikalingus sertifikatus ir apskritai dera su įstatymų kodeksu?“ ir t.t. – akivaizdu, kad prieš tave gimdytojas. Tuomet nesistenk būti vaiku, nes gimdytojas vaiką iškart sučiups.

Nepavyks ir suaugusiojo variantas. Tarkime, ar tau kada nors pavyko nuginčyti pensininką arba turgaus bobutę, stovinčią už prekystalio?! Ar kada nors mėginai jiems įrodyti kažką racionalaus? Ar pavyko?! Labai abejoju. Taigi, bendraujant su gimdytoju, į jo klausimą reikėtų atsakyti: „Ką jūs! Mano pasiūlymas atitinka visus aukščiausius teisės principus. Taip pat yra gautas visų jūsų paminėtų tarnybų pritarimas, o skaičiavimai remiasi sukaupta patirtimi!“

Na, ir jei jis jau sako, kad eikime konkrečiau prie reikalo, tuomet, be tuščios beletristikos, iškart pateiki esmines pozicijas ir idėjas. Jis prašo tai pagrįsti. Tad kas prieš tave? Aišku, kad suaugęs. Čia jau nebegali būti jokių juokelių ar kikenimų. Tu privalai prie jo prisiderinti, nes tu esi jo kabinete, o jis – suaugęs, valdantis visas tris pozicijas: V, G, S.

Jei neatsižvelgiame į pozicijas, laukia labai apverktinos pasekmės.

Visi šie dalykai idealiai atitinka šeimų santykius. Šeimas galima klasifikuoti įvairiai. Netrūksta šeimų, kur abu partneriai – vaikai. Jie nemėgsta vaikų, nes patys yra vaikai, o jei ir nutaria juos pradėti, tai tik kažkieno verčiami arba „netyčia“. Jie tėra suaugę vaikai, kurie nieko kartu nebesukurs. Jie vienas kitam tinka tik dėl intymaus pasitenkinimo, žaidimų, turistinių žygių su kuprinėmis ant pečių ir t.t. Dažniausiai jų laimei šito pakanka.

Jei partnerystė susideda iš dviejų gimdytojų – vargšai vaikai, kurių jie susilauks! Taip pat ir vienas kitą jie laiko vaikais ir stengiasi visomis išgalėmis vienas kitą mokyti. Tai iki kraštutinumų „morali“ ir kraštutinai neefektyvi šeima. Tai partneriai, kurie nuolat tvirtina, kad anksčiau tai buvo laikai! Kai aš augau, buvo taip! Mano jaunystės laikais žmonės buvo kitokie!

Tačiau normalią šeimą gali sukurti tik du suaugę asmenys. Nes jie nepyksta vienas ant kito kaip vaikai ir neįžeidinėja vienas kito dėl dvasinio ar moralinio netobulumo, kaip kad elgiasi gimdytojai.

Yra ir kiti variantai. Jei, tarkime, mergina – apsigimęs vaikas, jai galima palinkėti susirasti tėvelį, gimdytoją. Tokių šeimų netrūksta. Daug jaunų merginų ieško „tėvelio“ ne dėl to, kad „tėvelis“ nešiojasi storą piniginę, bet joms iš tiesų reikalingas „tėvelis“.

Tėvas nutarė su ūgtelėjusiu sūnumi pasikalbėti apie meilę ir kitus svarbius gyvenimo dalykus.

- Tai štai, sūneli, vieną dieną tu sutiksi moterį, kuri bus tau be galo gera, kuri tavimi rūpinsis, viską tau atleis, kuri tau visada ir visur linkės tik gero. Ką tu jai pasakysi?

- Labas, mama!

Nepaneigsime fakto, kad vis labiau gausėja vaikinų, kuriems reikalinga „mamytė“. Čia jau nieko nebepakeisi. Jei vaikas neužaugo, jam visą gyvenimą reikės pastovios globos, rūpesčio, priežiūros: nuolat apskalbti, nuprausti, pagaminti valgyti, pamyluoti, paguosti ir t.t.

Manau, kad tapo akivaizdu, kaip mokytis bendrauti ne tik su kitais žmonėmis, bet ir tarpusavyje, kaip partneriams.